Valkirija

Richard Wagner (1813 – 1883)
VALKIRIJA (DIE WALKÜRE)
3 veiksmų opera vokiečių kalba
Richardo Wagnerio libretas

Muzikinis vadovas ir dirigentas Jacek Kaspszyk (Lenkija)
Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas Marius Nekrošius 
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Šviesų dailininkas Levas Kleinas

Premjera 2007 m. kovo 10 d.

Spektaklio trukmė 4.45 val.

„Valkirija” – monumentali muzikinė drama, garsiosios R. Wagnerio operų tetralogijos „Nybelungo žiedas” dalis. Ši tetralogija, ambicingiausias kūrinys operos istorijoje, pareikalavo iš kompozitoriaus net 26 metų darbo! Wagnerio asmenybė ir jo muzika iki šiol provokuoja visus, kas susidomi jo kūryba. Juk truputį pamėgti Wagnerio nepavyks: jūs arba pasinersite į jo begalinių melodijų, siautulingų varinių pučiamųjų, meilės, atgailos ir kosminės logikos pasaulį, arba liksite jam abejingi, o galbūt net priešiški.

Iki šių dienų stulbina R. Wagnerio gebėjimas valdyti publikos dėmesį. Vėlyvosios jo muzikinės dramos trunka keturias, penkias valandas, tačiau kompozitorius, pasitelkęs įtampos kupiną siužetą, užburiantį savo begalinių melodijų audinį, režisierių ir dailininkų išmone sukurtus reginius, pavergia klausytoją, kuris panyra į spektaklio visumą lyg į savotišką sapną ar viziją primenantį seansą, kur pakinta laiko ir erdvės matmenys.

Režisierius Eimuntas Nekrošius savąją legendą Lietuvos (ir ne tik!) dramos teatre jau sukūrė. Pastaraisiais metais publika domisi ir jo operų pastatymais, pagaliau E. Nekrošiaus pastatyta opera džiugina ir Lietuvos žiūrovus. E. Nekrošiaus „Valkirijos” interpretacija vilioja scenoje atskleidžiama Nybelungo žiedo istorijos paslaptimi, „nekrošiškais” mito prasmių ieškojimais.

Eimuntas Nekrošius apie operą:

Negaliu suprasti šiuolaikinių operų pastatymų – viskas sulaužyta ir iškraipyta. Nebelieka operos sakralumo. Opera – tai tradicija. Lyg tautos vertybių kodeksas. Nevalia sudarkyti tradicijos. Tradicinė opera turi daug žavesio. Žinoma, gyvename kitokiais laikais, todėl šiek tiek nuvalyti dulkes, nubraukti voratinklius reikia, tik labai atsargiai.

Pagrindinė operos režisieriaus užduotis – netrukdyti muzikos tėkmei. Sunkiausia – susilaikyti, neišsiplėsti, neprikrėsti kvailysčių. Svarbu išlaikyti santūrumą. Muzika savaime iškalbinga, režisierius tik suteikia jai vizualų vaizdą. Režisierius – muzikos vertėjas.

Muzikoje nesu raštingas žmogus. Ir kai kurių sąskambių ar tam tikrų orkestro arba solistų niuansų aš tiesiog nesuprantu. Na, nevisiškai suprantu, aišku. Tačiau protingas dirigentas ir atsako man, kad daryčiau savo darbą, ir tiek. Dirigentas nelenda į režisūrą. Jis tau niekada nepasakys, kad čia blogai. O aš nelendu į muziką.

Niekados nemaniau, kad opera yra emocijų kupinas žanras, bet patyriau, kad ji gali būti labai emocinga. Teatre nuolatos vertiesi kaip koks kūlverstukas, kad žiūrovai nuolat jaustų įtampą, kad sektų veiksmą, o operoje kartais iš tikrųjų nieko nereikia. Tiesiog tu palieki solistą, ir jis dainuodamas viską išreiškia. Įsitikinau, kad gražiausias instrumentas yra žmogaus balsas.