Vienos kraujas

Vienos kraujas

   J.Strausso operetė „VIENOS KRAUJAS” – spektaklis  rekordininkas. Kauno scenoje jo premjera įvyko dar 1968 m., režisierius Paulius Magi (Estija), dirigentas Stasys Domarkas, dailininkas Eldor Renter (Estija). bet jis vis tiek pat žavus ir viliojantis. 

Operetėje parodijuojami Vienos kongreso, vykusio 1814 m., įvykiai. Jo dalyvių lozungas buvo „mylėti, o ne kariauti”, ir aukšti kongreso svečiai uoliai jo laikėsi.
1985 ir 2001 m. operetė buvo atnaujinta. 1985 m. jį atnaujino režisierė Aldona Ragauskaitė, o 2001 m. – Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, atnaujinimo dailininkė Janina Malinauskaitė.
 
2010 m. spalio 1 d. gyvenimą pradėjo trečią kartą atnaujintas VIENOS KRAUJO spektaklis, kuriame vaidmenis sukūrė beveik visi nauji atlikėjai. Šia operete kaip režisierius debiutuoja operetės žanro grandas, ilgametis teatro solistas, beje, šioje operetėje nuo 1985 m. dainavęs pagrindinį Ministro Pirmininko vaidmenį – Gediminas Maciulevičius. 
Trečiojo operetės „Vienos kraujas” atnaujinimo dailininkė Marta Vosyliūtė, dirigentas Virgilijus Visockis, choreografas Aleksandras Jankauskas.
Žiūrovų ištikimybė šiam spektakliui yra geriausias įrodymas, kad smagus siužetas ir nuostabi valsų karaliaus muzika laikui nepavaldi, spektakliu nori gėrėtis vis naujos žiūrovų kartos, tad atsinaujinęs didžiuliu būriu atlikėjų, jis tęs gyvenimą toliau. 
Vaidmenis spektaklyje sukūrė Kristina Siurbytė, Raminta Vaicekauskaitė, Raimondas Baranauskas, Vytautas Juozapaitis, Gediminas Maciulevičius, Algirdas Janutas, Edmundas Seilius, Mindaugas Zimkus, Živilė Lamauskienė, Gitana Pečkytė, Kristina Zmailaitė ir kiti. 

Debiutuojantis režisierius G.Maciulevičius operetei VIENOS KRAUJAS turi daug sentimentų, jam teko vaidinti su pirmais šio spektaklio atlikėjais Aloyzu Domeika, Kazimieru Mikalausku, Zuzana Masiulevičiūte, Jonu Janulevičium, Vincu Čižausku ir kitais. Anuomet jis buvo Vytauto Blažio, kuris vaidino ministrą pirmininką, dubleriu. Šiame „Vienos kraujo” pastatyme G.Maciulevičius norėtų paryškinti daugelyje operečių vyraujančią meilės temą, moralės taisykles, eleganciją, aristokratiškumą. 
Režisierius G.Maciulevičius apie spektaklio atnaujinimą sako: 
„To paties vaidmens kitas atlikėjas suteikia ne tik įdomumo, bet ir naujų spalvų. Tuos pačius vaidmenis nauji atlikėjai visuomet traktuos skirtingai. Aš stengsiuosi netrukdyti artistams kurti. Esu dainininkas, teatre sukūręs 66 vaidmenis ir labai nemėgau režisierių, kurie neleidžia artistui pačiam pajausti vaidmens žavesio, savaip jį interpretuoti, neleidžia improvizuoti. Norėčiau, kad spektaklio atlikėjai mane atsimintų tik iš gerosios pusės. Neslėpsiu, kad tikrumoje nesu aistringas atstatomų spektaklių šalininkas, bet klasika yra klasika, todėl keičiantis kartoms kai kuriuos spektaklius tiesiog būtina atstatyti, kūriniui tarsi įpučiama nauja gyvybė, o jauni atlikėjai jam suteikia jaunatviškumo, kitokį požiūrį į sceninį vyksmą.”