ŽMOGUS IŠ ŽUVIES. Rež. Eglė Švedkauskaitė

ŽMOGUS IŠ ŽUVIES. Rež. Eglė Švedkauskaitė

Režisierė: Eglė Švedkauskaitė
Dramaturgė: Asia Vološina
Dailininkė: Ona Juciūtė
Kompozitorė: Agnė Matulevičiūtė
Koprodiuseris: Volksbühne Berlin
Režisieriaus asistentas: Matas Makauskas
Vaidina: Matas Dirginčius, Ieva Kaniušaitė, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė
 

Viena talentingiausių Lietuvos jaunosios kartos režisierių Eglė Švedkauskaitė savo debiutui Jaunimo teatre pasirinko bene jaunosios kartos rusų dramaturgijos kylančios žvaigždės Asios Vološinos pjesę „Žmogus iš žuvies“. Šis tekstas, savaip išpranašavęs liūdną anuometinės Rusijos ateitį, parašytas 2016 m. ir įtrauktas į debiutinį pjesių rinkinį „Miršta choras: Keturios pjesės apie Rusiją“ (2018).

Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir metafizinius dalykus, keisčiausias hipotezes ir galimybes. Noriu kalbėti apie susinaikinimą ir apie tai, kiek tai gali tęstis, – taip dramaturgė A. Vološina apibūdina savo kūrybą.

Pasak režisierės E. Švedkauskaitės, „Žmogus iš žuvies“ – tai lingvistinis labirintas, naktį išsiveržiančių išpažinčių tinklas, iškalbamas moterų lūpomis ir išgirstamas vyrų ausimis. Tai gan retas atvejis dramaturgijoje. Pristatyti Asios Vološinos pjesę man reiškia pakviesti žiūrovą į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas. Dėl savęs, dėl savo kūno, dėl savo vaiko, dėl šalies ir ateities. Tai proga įsigilinti į laisvės sąvoką – kas tai yra nedemokratinėje aplinkoje? Mano nepaklusnumas ar nesipriešinimas? Ar susitaikymas ir cinizmas, nukreiptas į pūvančią santvarką, nėra savęs įkalinimo forma? O priklausomybė nuo iliuzijų ir neišsipildančių troškimų, bejėgystė, nedrąsa imtis veiksmų ir vilties laukimas – visa tai juk irgi apynasris laisvei, galbūt dar ankštesnis nei tas, kurį žmogui uždeda sistemos ir ideologijos. Realybė (ir valstybė) šioje pjesėje – opresyvi, ji ateina į namus, kuriuos pjesės personažai naiviai laiko pakankamai tvirta barikada, ir pasiima tai, ką nori. Bet jei tu atsitveri savo bute nuo kasdienybės, ar nedarai paslaugos pačiai sistemai? Tu atsitrauki. Suvokęs savo stovėjimo mitinge absurdiškumą, skubi į saugų citatų ir svajonių pasaulį namuose. Nevaldomos agresijos, kurią propaguoja šiandieninė Rusija, akivaizdoje įžūlu taip klausti, bet „Žmogus iš žuvies“ leidžia pasvarstyti: kokia prasmė eiti į aikštes, kai eilinio piketo scenarijų žinai atmintinai? Jeigu nuojauta vis garsiau kužda, kad turi reikalą su mirusia šalimi, kurios kūnas atšalo dar iki tau gimstant?

 

Premjera: 2020 m. sausio 7 d.

Daugiau apie spektaklį

1

DAUGIAU