Dviračiais Alytaus Panemune

Dviračių takas driekiasi 6 km (prasideda A.Baranausko g., ant buvusio geležinkelio, ir baigiasi Alytaus šilelyje) vaizdingais Nemuno krantais ir Alytaus šilelio takais. Važiuojant juo galima ne tik mėgautis gamtos prieglobsčiu, grožėtis srauniu Nemunu, tačiau ir pamatyti čia išlikusius praeities objektus. Dalis tako nutiesta ant buvusio geležinkelio pylimo, kurio aukštis vietomis siekia daugiau kaip 20 metrų. Tik pradėjus kelionę abipus pylimo yra Dailidės ežerėliai – Nemuno senvagė. Šiandien čia įrengtas paplūdimys ir vaikų žaidimo aikštelė. Dainų slėnyje be senojo geležinkelio tilto liekanų yra V. Kančiausko skulptūra „Lelijos žiedas”, skirtas Alytaus miesto 400 metų jubiliejui. Anapus Nemuno išdidžiai dunkso legendomis apipintas Alytaus piliakalnis, kurio papėdėje gimė miestas. Kelionė link A.Juozapavičiaus tilto tęsiasi daugiau kaip prieš šimtą metų į Dainų slėnį vedusiu miestiečių pamėgtu Lakštingalų taku. Pakeliui galima pamatyti senutę, laiko ardomą raudonų plytų geležinkelio vandens sistemos siurblinę. Senąja akmenimis grįsta Nemuno gatve pasiekus prieplauką, stovint ant jos galima grožėtis tyvuliuojančia Nemuno didybe ir ramybe. Prieš šimtmetį čia stovėjo tiltas, ant kurio 1919 metais žuvo pirmasis Nepriklausomybės kovų Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius. Šiandien jo vardo tiltas stovi 50 metrų aukščiau, prieš srovę, o  kitoje prieplaukos pusėje – XX a. pr. tinkuoto mūro buvusi Alytaus mėsinė. Greta Nemuno gatvės Kauno gatvėje stovi neveikianti XX a. per. sinagoga. 
  Grožintis Alytaus šilelio gamta ir prie sanatorijos augančiomis pušimis, net neverta abejoti garsaus dailininko M. Dobužinskio žodžiais, kai jis kalbėjo apie Alytų, kaip apie amžinai žalią, gražiai apjuostą Nemuno kilpos, miestą.