“Bernardos Albos namai”

Federico Garsia Lorca

BERNARDOS ALBOS NAMAI

Režisierė Ramunė Kudzmanaitė

Choreografas Vytis Jankauskas

Dailininkė Laura Luišaitytė

Šviesų dailininkas Rimas Petrauskas

VšĮ “Vilniaus teatro grupė”

Spektaklio kūrėjai režisierė Ramunė Kudzmanaitė, choreografas Vytis Jankauskas ir scenografė Laura Luišaitytė visoms Lietuvos teatro mylėtojoms dovanoja puokštę iš beatodairiškos meilės, sukrečiančių aistrų ir pirmapradžių moters sielos paslapčių. Naujajame Vilniaus teatro grupės pastatyme derinama vaidyba, šiuolaikinis šokis ir vokalas: „Bernardos Albos namuose” skambės gyvai atliekamos J. P. Martini, E.Granados, S.De Luka, Z.Bize, J.Bock, I.Berlin ir A.Bird dainos ir muzika, priartinanti pastatymą prie Lietuvoje menkai tepažįstamo – miuziklo – žanro.
Pasak spektaklio režisierės ir Vilniaus teatro grupės vadovės Ramunės Kudzmanaitės, „pasaulyje plačiai mėgiamas ir suprantamas muzikinio teatro žanras Lietuvoje yra daigelio stadijoje. Ir teatralams, ir muzikams pavainikiu atrodantį žanrą yra pasirengusi Lietuvoje pristatyti ir įdiegti naujoji Vilniaus teatro grupė. Vilniaus Kolegijoje šiuolaikinio miuziklo artistus rengianti R.Kudzmanaitė naujajame pastatyme pasitelkė talentingiausias savo auklėtines.

Pasak režisierės, spektaklis pagal genialiąją F.G.Lorkos pjesę gimė analizuojant laisvės siekį šiandienos inertiškame pasaulyje bei mąstant apie nenorą priklausyti kasdien primetamoms sistemoms, todėl ir pasirinkta simbolių pilna pjesė apie penkių motinos namie įkalintų dukterų slepiamas aistras.

Paskutinioji garsiojo ispano Federico Garcia Lorca’os drama – “Bernardos Albos namai” (“La casa de Bernarda Alba”) buvo baigta 1936 metais, išleista 1945. Rengdamas šią dramą “apie moterų likimą Ispanijos kaimuose” (tokia dramos paantraštė) spaudai, Lorca skaitytojui teigė, kad norėjo “dokumentiškai tiksliai trijuose veiksmuose atkurti kai kuriuos vieno ispanų kaimo įvykius”.

Bernarda Alba su dukterimis grįžta palaidojusi vyrą. “Per aštuonerius metus, kuriuos truks gedulas, nė vėjelis neturi įdvelkt iš gatvės į šiuos namus. Gyvensime lyg būtume užsimūriję duris ir langus. Taip darė mano tėvas, taip darė mano senolis”,- sako dukterims Bernarda Alba. Žiaurus motinos sprendimas priverčia moteris ištisus metus gyventi slegiančioje tyloje ir visiškoje vienatvėje… Pasislėpusi po ramybės šydu, tramdydama savo pačios jausmus ir tvirtai laikydamasi papročio, Bernarda Alba nusigręžia nuo dukterų. Kaip šviežio oro dvelktelėjimas mirusiųjų namų duris paslapčia praveria čigonas Pepė, sudrumsdamas gedulo rimtį, užvaldydamas seserų mintis ir dar neglamonėtas sielas. Sukaustytos įžadų, penkios seserys grumiasi su aistromis, glaudžiasi prie nepasiekiamos svajonės sapnuose… Myli be išeities… be atsako… Vyresniosios Albos dukterys neranda jėgų priešintis likimui ir tik Bernardos motina Marija Chosefa ir jauniausioji duktė Adela sukyla prieš motiną, vietoj nuolankumo pasirinkdama meilę ir mirtį.
Priešindamiesi Bernardai Albai, spektaklio kūrėjai siūlo „gyventi ne kaip galima, o kaip norisi.”