Muzika kaip sielų žvejotoja. Banchetto musicale
Muzika kaip sielų žvejotoja
Iš šv. Pilypo Nerio oratorijos Kjodžoje muzikos lobyno
Choras ir konsortas BREVIS
Pirjo Püvi – sopranas, Estija
Muzikiniai vadovai: Stefano Rossi (Italija), Darius Stabinskas ir Gintautas Venislovas
„Viešpats, žvejodamas sielas, pasinaudoja kiekvienu tinklu” – turėdamas galvoje muzikos galią, viename laiške popiežiui XVI a. viduryje rašė šv. Pilypas Neris (1515-1595). Perfrazavęs Evangelijos žodžius „nuo šiol jau žmones žvejosi”, šis italų kunigas nepaprastai prisidėjo prie religinės muzikos plėtotės Italijoje. Su jo veikla susijęs ir Oratorijos – kunigų kongregacijos – įsteigimas, vėliau davęs pavadinimą ir visiems žinomam muzikos žanrui.
1551 m. tapęs kunigu, Pilypas Neris Romoje ėmėsi burti bendruomenę, kurios veikla prasidėjo kaip neformalūs pasauliečių ir kunigų susitikimai. Kuomet grupės tapo pernelyg didelės, į pagalbą pasisiūlė kiti kunigai, kuriuos liaudis vadino oratorijonais (dėl maldų iškalbingumo, nuo lot. žodžio „orare” – melstis). 1575 m. popiežius Grigalius XIII oficialiai pripažino Oratorijos kongregaciją ir iki amžiaus pabaigos ji tapo viena svarbiausių Romos religinių institucijų. Šiandien pasaulyje yra 77 Oratorijos, vienijančios apie 600 kunigų. Šv. Pilypo Nerio Oratorijos bendruomenė 2008 m. įsikūrė ir Vilniuje.
Pilypo Nerio bendruomenės susirinkimuose nuolat skambėdavo ir muzika. Kasdieninėse oratorijos pratybose buvo giedamos laudos (liaudies kalba sukurtos italų giesmės, kurių tekstai kilo iš Vėlyvųjų viduramžių mistikos), o sekmadieniais ar švenčių dienomis per pamaldas (žinomas kaip oratorio vespertino) ar po mišparų buvo atliekami ir profesionalūs religiniai kūriniai. Susirinkimuose būdavo skaitomas Šventasis Raštas, sakomi pamokslai, o tarp jų skambėdavo muzika. XVI a. pabaigoje pamokslų skaičius sumažėjo iki vieno, taigi daugiau laiko liko muzikai prieš jį ir po jo – tai galiausiai atvėrė kelią pagrindinei XVII a. oratorijos, kaip muzikos žanro, formai – dviejų dalių kompozicijai su pauze tarp jų, skirta pamokslui. Ankstyviausios kompozicijos, kurias jau galima vadinti oratorijomis, pasirodė Giovanni Francesco Anerio rinkinyje „Teatro armonico spirituale di madrigali” (Roma, 1619), o jos buvo sukurtos būtent oratorio vespertino pamaldoms.
Tokiu būdu susiformavo ypatingas XVI ir XVII a. sandūros Oratorijos muzikos paveldas, prie kurio plėtotės prisidėjo ir garsiausi to meto kompozitoriai. Oratorijos reikmėms kūrė arba atsakingi už jos muzikos plėtotę buvo italų kompozitoriai Giovanni Animuccia, Giovenale Ancina, Francesco Soto de Langa, Giovanni Pierluigi da Palestrina, ispanas Tomas Luis de Victoria ir kiti.
Šiame koncerte pristatoma Lietuvoje dar neskambėjusi muzika iš Kjodžos oratorijos muzikinių archyvų. Užsidarius Venecijos oratorijai, 1752 m. jos kunigai persikėlė į Kjodžą, kur Venecijos dožo žmona jiems padovanojo rūmus. Su savimi jie pasiėmė ir turtingus Venecijos oratorijos muzikos rinkinius, kurių rankraščiai išliko iki mūsų dienų. Koncerte skambės žymaus Venecijos kompozitoriaus, šv. Morkaus katedros muzikos vadovo, kunigo Giovanni Croce (beje, gimusio Kjodžoje) motetai; Baldassare Galuppi, šimtmečiu vėliau gyvenusio venecijiečio, žymaus operų kūrėjo, taip pat dirbusio šv. Morkaus katedros maestro di cappella, bažnytiniai kūriniai. Koncertą užbaigs iškilminga vieno žymiausių XVIII a. pradžios kompozitorių Giovannio Battistos Pergolesi kantata „Laudate pueri”. Parašyta 112-osios psalmės tekstu, ji, kaip ir kiti šio koncerto kūriniai, iššifruota iš Kjodžoje saugomo rankraščio. Šio kūrinio atlikimu taip pat bus prisidėta ir prie šiemet minimų Pergolesi 300-ųjų gimimo metinių.
