Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune vasario 10 d., šeštadienį, 15 val. kviečiame į popietę „Minties tiltu į Himalajus“. Kartu su dainininke Aušra Mičiule, multiinstrumentalistu Aisčiu Mičiuliu bei vertėja, poete Vilija Žaliene lankytojai galės „keliauti“ lydimi unikalių lietuvių bei indų dainų ir Himalajų išminties tekstų. Renginys nemokamas.

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune Juozo Kėdainio paroda „Mintimis išvaikštinėju kiekvieną lauko rėžį…”, skirta 100-osioms autoriaus gimimo metinėms paminėti, atidarymas. J. Kėdainis – valstietiškos pasaulėjautos fiksuotojas, sugebėjęs įamžinti paprasto žmogaus gyvenimą ir buitį. Skulptorius savo kurtiems personažams suteikė minties ir jausmų tikrumą bei įprasmino būtį, tarsi pagavo kasdienybės akimirką. J. Kėdainis išsiskyrė kaip universalus skulptorius, per gyvenimą sukūręs daugybę skulptūrų, puikiai įvaldęs tiek monumentalią skulptūrą, tiek kamerinę, grupines kompozicijas, bareljefus ar goreljefus. Skulptorius išbandė skirtingas technikas ir medžiagas: gipsą, marmurą, medį, bronzą, akmenį panaudodamas skirtingą apdirbimo techniką. Šios parodos darbų spektrą sudaro apie 20 […]

Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytos sovietinę kultūrą ir meną tyrinėjančios tarptautinės parodos: „Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra” ir „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960-1980 m.”. Gyva atmintis apie sovietinio laikotarpio Baltijos šalių dailę, dizainą ir architektūrą virsta istorija. Paroda „Modernizacija” siekiama išryškinti šį į praeitį grimztantį Estijos, Latvijos ir Lietuvos modernios kultūros segmentą, įtraukti jį į pokarinės Europos techninės, socialinės ir kultūrinės modernizacijos kontekstą, praplečiant ryšių tarp Rytų ir Vakarų bei idėjų apykaitos tarp centro ir periferijos sampratą. Inkorporuotos į SSRS, Baltijos šalys iš dalies išsaugojo senojo gyvenimo būdo […]

Sausio 28-29 dienomis Kaune lankysis ir paskaitas apie budizmą skaitys svečias iš Lenkijos Karolis Šlenčekas. Prieš daugiau kaip 2500 Budos perduoti mokymai aštuntajame dešimtmetyje ėmė sparčiai plisti Vakaruose. Gilus budistinis požiūris ir daugybė metodų įkvepia ir žavi vis daugiau žmonių. Buda moko apie aukščiausią ir sąlygotą egzistenciją taip, kad budizmas tampa labai aktualus kasdieniniame gyvenime. Supratus jo mokymą, nesibaigianti laimė tampa įmanoma. Budizmas neskelbia dogmų, priešingai – skatina viską kritiškai vertinti. Naudojantis tinkamomis meditacijomis intelektualus supratimas perauga į nuolatinį patyrimą. Budos mokymo tikslas yra absoliutus prigimtinio kūno, kalbos ir proto potencialo ištobulinimas. Klasikinę vakarietiškąją filosofiją studijavęs K. Šlenčekas budizmą praktikuoja […]

Seminaro aktualumas: Moters didžiausia tragedija – prarasti savo tapatybę. Moterys mato save gausybėje socialinių vaidmenų: dukra, mama, žmona, darbuotoja ir t.t. Bet pamiršta svarbiausia, kad ji yra moteris. Čia ir kyla įvairūs konfliktai ne tik su aplinka, šeima, bet ir su savimi. Savo tapatybės nepraradusi moteris-geriausia, ką galime duoti pasauliui. Kai moteris laimi, laimi visi. Moters gebėjimas kurti – viena iš pačių vertingiausių jos savybių, kurdama ji praturtina ne tik save pačią, bet ir visus aplinkui. Atsakymai glūdi klausimuose: Kas yra moters tapatybė? Kada prarandame tapatybę? Kaip ją išsaugoti? Seminaro turinys: 1. Moters tapatybės evoliucija. 2. Viena koja vyrų pasaulyje, […]

Lapkričio 18 d. 11 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79) Užliedžių teatro spektaklis „Moterų žaidimai“ pagal K. Zanussi pjesę. Režisierė Nida Žilinskienė. Scenografė Rasa Puišienė. Vaidina: R. Andriuškienė, G. Kirkickienė, B. Jančiūtė. Įėjimas nemokamas.

Lietuvai žengiant į naują šimtmetį, jos gimimo dieną – vasario 16-ąją, “Motus” šokio mokykla dovanoja jai unikalią dovaną. Skirtingų šokio stilių įvairovė atsiskleis net 19-oje pasirodymų. Išskirtinai šiam įvykiui – Lietuvos valstybės šimtmečiui – skambės tik lietuviška muzika. Jos ritmai prikels skulptūras šokiui ir pakvies žiūrovą pasivaikščioti po nuolat judantį ir atgyjantį “Motus” muziejų.   Teatralizuotame šokio koncerte dalyvaus ne tik daugiau nei 200 “Motus” šokio mokyklos auklėtinių, bet ir “Motus” teatro trupė, kuri taps gidu šioje šokio kelionėje.   Asmenybės ugdymo centras “Motus”, teikiantis neformalaus ugdymo paslaugas vaikams, jaunimui bei suaugusiems žmonėms, tiki, jog meninis ugdymas reikalingas kiekvienam žmogui. […]

Jau aštuntąkart gegužės šeštadienį Alytaus kraštotyros muziejuje naktį tvieskia šviesos, šurmuliuoja lankytojai, aidi muzikos garsai. Šiais metais visoje Europoje gegužės 16-osios vakarą vyks muziejų naktis „Muziejus – visuomenės darnai“. Alytaus muziejininkai kviečia visus gegužės 16-osios vakarą praleisti kartu. Muziejų nakties renginiai prasidės Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus kiemelyje Alytaus Jotvingių gimnazijos dramos studijos „Taškas“ naujai pastatytu spektakliu „Škac, mirtie, visados škac…“.Nuo 19 val. šurmuliuos renovuotas Alytaus kraštotyros muziejus bei jo kiemas. Čia bus pristatyti naujos ekspozicijos įrengimo kūrybiniai darbai, nauja paroda apie dzūkiškus kryžius ir koplytėles, vyks Justino Lingio dokumentinio filmo „Kryždirbystė Lietuvoje“ peržiūra. Dideli ir maži smalsuoliai kviečiami pažaisti žaidimus […]

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12 , Kaune Atnaujinta nuolatinės parodos „Muziejus neregiui“ kolekcija. Galerijos požemiuose įsikūręs „Muziejus neregiui“ – tai galimybė nereginčiam muziejaus lankytojui taktiliniu būdu susipažinti su moderniuoju ir šiuolaikiniu menu. Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus – vienintelis muziejus Lietuvoje, turintis nuolat veikiančią ekspoziciją, skirtą akliesiems. Patys neregiai tvirtina, kad tokios parodos dar nėra ir Europos muziejuose. Parodoje „Muziejus neregiui“ eksponuojami tik originalūs kūriniai – skulptūra, tapyba, grafika, tekstilė, meninis stiklas bei šiuolaikinio meno pavyzdžiai – instaliacijos ir objektai, atspindintys medžiagų, technikų ir žanrų įvairovę, skirtingą autorių kūrybinį mąstymą. Parodos koncepcija pasižymi aiškia orientacija į silpnai reginčius […]

Net 40 pripažintų ir jaunųjų Lietuvos muzikantų pasirodymų, keliasdešimt susitikimų su atlikėjais ir autoriais bei keli tūkstančiai naujų ir legendinių įrašų, – visą šį lietuviškos muzikos spektrą jau šių metų vasario 19-22 dienomis pristatys „Muzikos salė”, šiais metais tapsianti pagrindine populiariosios Vilniaus knygų mugės naujove. Ji visus kviečia į ypatingą susitikimą su leidėjais ir kūrėjais, vyksiantį Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo” antrojoje salėje. „Muzikos salėje” skambės lietuviškas džiazas, klasika, folk, hip-hop, pop, roko, sunkiojo metalo ir pasaulio muzika, dainuojamoji poezija. Netrūks premjerų: naujausių albumų pristatymus ruošia Linas Adomaitis, Ieva Narkutė, Kęstutis Vaiginis ir Dmitrij Golovanov, Ba., Saulius Petreikis, Gediminas […]

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis” – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Jau daugiau nei dešimtmetį rengiamas festivalis tapo neatsiejama Vilniaus kultūrinio gyvenimo dalimi ir kasmet Lietuvos visuomenei suteikia galimybę pažinti šalies ir pasaulines šokio tendencijas. Festivalyje dalyvauja pačios įvairiausios Baltijos jūros regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Šiaurės kraštų – trupės, pateikiančios žiūrovams naujausius savo kūrinius. Kasmet atvyksta ir keletas garsių trupių iš tolimesnių kraštų – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados, Italijos, Izraelio, Senegalo ir kt. Festivalio tikslas – supažindinti Lietuvos žiūrovus su šiuolaikinio šokio procesu, vykstančiu mūsų šalyje ir užsienyje, parodyti jo raidos kryptis, taip pat […]

Keramikos muziejuje, Rotušės a. 15, Kaune Ingos Likšaitės paroda „Nauji pasakojimai, parašyti medžiu ant vandens”. Parodoje pristatoma serija – tai nauji darbai, sukurti 2015 metais, subrandinti menininkės darbo studijoje ir ilgų vaikščiojimų Palangoje metu. Parodoje pristatomi įvairių formatų etiudai, kuriuose persidengia tapyti ir siuvinėti sluoksniai, taip pat eksponuojamos kelios siuvinėtos drobės. Vizualią kalbą dėlioja įvairios tekstūros ir detalės – vietos ženklai ir artefaktai. Drobė liejama, tapoma skaidriais sluoksniais, plaunama, raižoma. Naudojama nemažai aukso spalvos. Įvairiomis dispersijomis padengta drobė vietomis nusiuvama, įvedama papildoma, optiškai kintanti tekstūra. Čia svarbus yra žiūrėjimo taškas ir šviesa, kurie intensyvina piešinį. Pasak parodos autorės, šis ciklas […]