Paroda “Sveika, Mergele!”

Paroda “Sveika, Mergele!”

Gegužės 5 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Sveika, Mergele!” Restauruoti marijinės ikonografijos paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių”.

Spaudos konferencija – gegužės 5 d. 11 val.

Nuo 2000 m. Vilniaus arkivyskupija vykdo Vilniaus arkivyskupijos bažnyčioms priklausančių paveikslų restauravimo darbus. Per 15 metų buvo restauruota, konservuota, o kartais tiesiog išgelbėta nuo sunykimo daugybė meno vertybių. 2014 m. pradėti restauruoti marijinės ikonografijos kūriniai. Tyrimų ir restauravimo darbai atskleidė būdingiausius Vilniaus arkivyskupijos švč. Mergelės Marijos ikonografijos bruožus, šios turtingos gerbimo tradicijos išplitimo tendencijas. Nuvalius apnašas ir XX a. užtapymus, išryškėjo mažai žinomi, tačiau įspūdingi ir itin meniški kūriniai: „Apreiškimo švč. Mergelė Marija” iš Dūkštų, Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčių ir Vilniaus katedros, „Nekaltojo Prasidėjimo švč. Mergelė Marija” iš Vilniaus Šv. Jurgio ir Parudaminio bažnyčių, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu” iš Druskininkų, Rykantų, Varėnos bažnyčių; atsiskleidė mįslinga Tabariškių bažnyčios „Švč. Mergelė Marija su šv. Juozapu ir šv. Joakimu” paveikslo ikonografija.

Todėl, prieš grąžinant į parapijas, nutarta restauruotus paveikslus pristatyti parodoje, kad jais galėtų pasigrožėti visi švč. Mergelės Marijos ikonografija besidomintys, pagarbą Dievo Motinai puoselėjantys, taip pat ir bažnyčių nelankantys muziejaus ir Vilniaus svečiai. Paveikslus bus galima gerai apžiūrėti, nuotraukose pamatyti jų būklę iki restauravimo; keletas kūrinių yra tikri atradimai, sudominę mokslo bendruomenę. Ekspoziciją papildo išsamūs pažintiniai tekstai, atskleidžiantys unikalią kiekvieno paveikslo istoriją ir siužetą.

Parodą sudaro trys dalys, jos konstruojamos remiantis istoriniu-teologiniu principu. Pirmoje dalyje – seniausi Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdai, vadinami Hodegetria (graikiškai „Nurodanti kelią”). Tai vienas seniausių Dievo Motinos vaizdinių. Antra dalis skirta Marijos gyvenimą ir pamaldumo formas pristatantiems atvaizdams. Trečioje parodos dalyje rodomi paveikslai, vaizduojantys Nekaltojo Prasidėjimo švč. Mergelę Mariją. Minėtini įdomiausi parodos eksponatai: Dūkštų Šv. Onos bažnyčiai priklausantis paveikslas, kurio atsiradimo legenda byloja, kad šis nedidelis atvaizdas kadaise priklausė poetui Adomui Mickevičiui. Nežinoma ponia jį nupirko iš varžytinių Paryžiuje, o poetas Antanas Edvardas Odinecas, kartu su tos geradarės 200 rublių auka, dovanojo naujai Dūkštų Šv. Onos bažnyčiai. Įdomus ir gražus dar neveikiančios Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios „Nekaltojo Prasidėjimo Marijos” paveikslas, kuris, kaip rodo signatūra, buvo nutapytas Miunchene 1909 metais. Dailininkas pasirašė tik inicialais R. F., sprendžiant iš jų galima manyti, kad kūrinys priklauso šiame Vokietijos mieste dirbusio garsaus religinių paveikslų tapytojo Rudolfo Frische’s (1859-1923) teptukui. Tabariškių paveiksle švč. Mergelė Marija vaizduojama su savo sužadėtiniu šv. Juozapu ir tėvu šv. Joakimu. Įrašas lotynų kalba: In tribus placitum est spiritui meo („Trys dalykai patinka mano sielai” (Sir 25, 1) leidžia manyti, kad tris atvaizdo figūras galima suvokti ir alegoriškai: „Tai santaika tarp brolių, meilė tarp artimų ir gerai sutinką tarp savęs vyras ir žmona” (Sir 25, 2). 

Daugumą paveikslų restauravo Vilniaus arkivyskupijos restauratorės: Dovilė Kokanauskaitė, Eglė Ševčenkienė ir Alma Valickienė (UAB „Restauracijos ir statybos trestas”), keletą kūrinių restauravo Rūta Kasiulytė (Lietuvos dailės muziejus Prano Gudyno restauravimo centras) ir Juozapas Blažiūnas (MB „Pirmas tau”).

Lankytojai taip pat kviečiami dalyvauti edukaciniuose renginiuose. Gegužės 16 d. 15 val. numatoma ekskursija po parodą su jos kuratore dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene. Parodos metu veiks atvira edukacinė erdvė. Specialios edukacinės kortelės mažiesiems lankytojams padės pasijusti tikrais meno istorikais! Vaikai  atsakys į klausimus apie eksponatus, atras paveikslų detales, susipažins su paveiksluose sutinkamais simboliais – lelija, žvaigždžių vainiku, mėnuliu, obuoliu ar žalčiu.

Parodoje eksponuojami 26 paveikslai. Paroda veiks iki rugsėjo 12 d. ir bus nuolat papildoma restauruotais kūriniais.

 

Parodos kuratorės: Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Rita Pauliukevičiūtė

Parodos koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Tojana Račiūnaitė, Livija Salickienė

Architektė Ieva Cicėnaitė

Dailininkas Gedas Čiuželis

Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Kelno arkivyskupija, Lietuvos mokslo taryba

 

Daugiau informacijos: tel. 8 5 262 7025, 8 5 269 7800, [email protected]

DAUGIAU