Rusų archeologės Jelenos Tianinos paskaita
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kviečia į žinomos rusų archeologės Jelenos Tianinos paskaitą „Viduramžių Naugardo archeologiniai tyrinėjimai 2001-2010 metais”, kuri įvyks 2010 m. spalio 12 d., antradienį, 17.00 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
„Džiaugiamės galėdami visus pakviesti į susitikimą su žinoma rusų archeologe Jelena Tianina ir tikimės, kad jis bus naudingas ne tik šios srities profesionalams, tačiau ir tiems, kurie domisi viduramžių miestų archeologija bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių, prekybinių, kultūrinių ryšių arealu, į kurį istorijos tėkmėje buvo įtrauktas taip pat ir Didysis Naugardas. Šio miesto archeologinių tyrimų duomenys iš dalies bus aktualūs ir besidomintiems ankstyvąja Vilniaus istorija. Valdovų rūmų teritorijoje 20 metų vykdyti archeologiniai tyrimai suteikė daug naujos informacijos apie Vilniaus miesto ištakas bei klostymąsi, tad bus smalsu paieškoti viduramžių miesto raidos analogijų ir Naugardo archeologinėje medžiagoje”, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.
Paskaitoje „Viduramžių Naugardo archeologiniai tyrinėjimai 2001-2010 metais” J. Tianina pristatys pastarojo dešimtmečio Didžiojo Naugardo gyvenviečių tyrimus, vykdytus pietų kryptimi nuo Kremliaus, senovinėje Liudino dalyje ir XIV a. miesto ribose, šių tyrimų metu rastus naujus radinius bei mokslininkų apibendrintas naujas įžvalgas, nagrinėjant Rytų Europos viduramžių istoriją. Paskaita vyks rusų kalba, o norintieji jos pasiklausyti turi skubėti registruotis iš anksto, nes vietų skaičius ribotas.
Didžiojo Naugardo istorija bei čia atkastų gyvenviečių archeologiniai tyrimai reikšmingi ir Lietuvai. Yra žinoma, kad kuriantis Lietuvos valstybei, Naugardui tekdavo kentėti nuo lietuvių grobiamųjų karo žygių. Ilgainiui šis miestas-respublika pats ne kartą prašydavo lietuvių pagalbos, ginantis nuo Maskvos ir Tverės kunigaikščių bei švedų puolimų. Naugardo ir Lietuvos interesus glaudino ir intensyvėjantys prekybiniai kontaktai. XIV a. viduryje Naugardas buvo įtrauktas į Lietuvos politinės įtakos sferą. Šie santykiai dar labiau sustiprėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero valdymo laikotarpiu, sustiprėjus Maskvos įtakai, po neilgo karo su Lietuva, 1449 m. buvo sudaryta sutartis, sąlygojusi Maskvos kunigaikštystės įtakos Naugardui augimą, o 1478 m. šis miestas pateko į tiesioginę Maskvos priklausomybę. Vėliau Naugardas dar ne kartą prašė Lietuvos pagalbos, tačiau nesėkmingai: 1494 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras pasirašė taikos sutartį su Maskva, visiškai atsisakydamas teisių į Naugardą. Apie šiuos istorijos posūkius bei politinius ir kultūrinius Lietuvos ir Naugardo ryšius byloja ir nemaža dalis Naugarde rastų archeologinių radinių bei lietuviškos raštijos ženklų.
Beje, Lietuvoje organizuojama archeologės J. Tianinos paskaita vyks solidaus jubiliejaus išvakarėse: 2012 m. sukanka 80 metų nuo Naugardo archeologinės ekspedicijos pradžios. Per šį laikotarpį šioje vietoje buvo atkasti ištisi viduramžių miesto kvartalai su įvairios paskirties įrengimais, tiltais, urbanistine sistema, turtinga daiktų kolekcija (apie 160 tūkst. radinių).
Archeologė J. Tianina Didžiojo Naugardo archeologinėse ekspedicijose dalyvauja jau daugelį metų. Ji čia pradėjo dirbti 1989-1990 m. kartu su kitais istorijos specialybės studentais, o nuo 1991 m. prisijungė prie tyrėjų komandos kaip profesionali archeologė. Nuo 2000 m. J. Tianina dirba Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakultete archeologijos katedros mokslo darbuotoja, o pastaruosius penkerius metus ji yra Didžiojo Naugardo archeologinių tyrimų vadovo pavaduotoja.
Ramunė Hazir
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
Komunikacijos koordinatorė
Norinčiųjų dalyvauti paskaitoje registracija vyksta tel. (8 5) 262 0067 arba el. paštu [email protected]
