Vlado Jono Ščepono tapybos paroda

Vlado Jono Ščepono tapybos paroda

Spalio 1 dieną 16.00 valandą Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1) atidaroma tautodailininko ir kolekcininko Vlado Jono Ščepono (1945-2014) tapybos paroda Kažko vis laukdamas piešiu

Vladas Jonas Ščeponas buvo savito stiliaus, įdomaus kolorito tapytojas primityvistas. Lietuvos sporto istorijoje jis žinomas kaip klasikinių graikų-romėnų imtynių treneris. Jis domėjosi ne tik su profesija susijusiais dalykais, bet ir istorija, kultūra, tradicijomis, menu, kolekcionavo; laisvalaikiu liejo akvareles, aliejiniais dažais tapė peizažus, natiurmortus, portretus. Baigęs trenerio darbą daugiau laiko skyrė tapybai. Akriliniais dažais tapė didelių formatų paveikslus, sudėtingas daugiafigūres kompozicijas. Neturėdamas meninio išsilavinimo savo paveikslų nevaržė profesionaliosios dailės taisyklėmis, nepaisė mastelio ir perspektyvos, drąsiai naudojo ekspresyvų potėpį ir ornamentiką. Prigimtinis menininko talentas padėjo suvaldyti ryškias kontrastingas spalvas, tapyti santūrius, subtilaus kolorito peizažus. Kartais tapydamas sukurdavo ir ketureilį posmelį, patikslinantį pagrindinę paveikslo mintį. Paveikslų tematika įvairi – Lietuvos istorijos siužetai, baltų mitologijos scenos, kaimo, kasdienės buities ir tradicinių kalendorinių švenčių vaizdai.

1990 metais pradėjo dalyvauti respublikinėse, žanrinėse tautodailininkų parodose ir rengti asmenines parodas. 2007 metais buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. 2010 metais tapo Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos nariu. 2011 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos konkurso laureatu. 2012 metais Respublikinėje tautodailininkų tapybos darbų parodoje apdovanotas Adomo Varno vardo premija. 2013 metais miniatiūrų tapybos konkurse laimėjo Lidijos Meškaitytės premiją.

Kolekcininkų bendruomenėje Vladas Jonas Ščeponas žinomas kaip spaudų rinkėjas. Jo rinkinyje yra per 1300 spaudų, spaudų ruošinių, signetų, ženkliukų ruošinių. Didžioji jų dalis datuojama XIX-XX amžiais. Gausu spaudų iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, kitų Europos kraštų. Vertingiausia yra lituanistinė medžiaga – įvairių Lietuvos miestų įstaigų, draugijų, mokyklų, bažnyčių spaudai. Dalis jų yra unikalūs taikomosios dailės kūriniai. Rinkinys yra vertingas istorijos ir mokslo šaltinis, suteikiantis žinių apie Lietuvos ir kaimyninių kraštų valstybinių institucijų ir privačių asmenų naudotus herbinius ženklus.

 

Parodoje kartu su paveikslais eksponuojama dalis rinkinio spaudų. Paroda veiks nuo 2015 metų spalio 1 dienos iki lapkričio 8 dienos.

DAUGIAU