Istorinė LR Prezidentūra
Lietuvos viduryje, Kauno miesto centrinėje dalyje, kur Senamiestis susitinka su Naujamiesčiu, stovi pastatas, kurį miestiečiai dažnai su meile, bet klaidingai, pavadina Kauno Prezidentūra. Pravėrus rūmų duris, patenkama į Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940 m.) politinės valdžios ir įtakos centrą. Nuo 2005 metų buvę Prezidento rūmai yra atviri lankytojams, juose galima susipažinti su tarpukario Lietuva, laikinąja sostine Kaunu, pirmaisiais valstybės piliečiais, jų darbu ir kasdieniu gyvenimu. Neobarokinis Prezidentūros pastatas yra vienas iš reikšmingiausių 1918 – 1940 m. Lietuvos Respublikos memorialinių ženklų.
Būsimi Prezidento rūmai pradėti statyti XIX a. viduryje kaip privatus gyvenamasis namas. 1869 m. juose įsikūrė Kauno gubernatūros kanceliarija. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir vėliau Kaunui tapus laikinąja Lietuvos Respublikos sostine, 1919 m. rugsėjo 1 d. čia įsikėlė Valstybės Prezidentas ir jo kanceliarija. Nuo 1919 m. iki 1940 m. rūmuose dirbo ir gyveno visi tarpukario Lietuvos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Rūmų sienos matė daugybę džiaugsmingų (vestuvės, krikštynos, Naujųjų Metų sutikimai) ir dramatiškų bei lemtingų valstybei (1926 m. karinis valstybės perversmas, Lenkijos, Vokietijos bei Sovietų Sąjungos ultimatumų svarstymai, 1940 m. birželio 15 d. Paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis) įvykių.
Įžengę pro rūmų paradines duris, prie kurių paprastai po kredencialų įteikimo kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu fotografuodavosi užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, išvysite autentiškus XIX a. antrosios pusės paradinius laiptus su puošniomis tekintomis ir drožinėtomis medinėmis detalėmis. Pirmame pastato aukšte apžiūrėsite budinčiojo karininko, adjutanto kabinetus, pasivaikščiosite po Prezidento šeimos kambarius, o pakilę į antrą aukštą jau minėtais laiptais, kurių grožį dar paryškina didžiuliai paauksuoti veidrodžiai, pateksite į Audiencijų salę. Tai buvo pagrindinė oficialių priėmimų erdvė, kuri savo santūria prabanga iki šiol stebina pirmą kartą čia apsilankiusius. Šalia Audiencijų salės – šviesus Prezidento ir jo šeimos valgomasis, o už mažosios Posėdžių salės pamatysite, koks nedidelis, bet jaukus buvo pirmojo šalies piliečio darbo kabinetas su prezidentiniu darbo stalu ir knygų lentynomis.
Be nuolatinės, apie Prezidentų rūmus pasakojančios ekspozicijos, muziejuje rengiamos laikinos parodos.
Šiuo metu galite pamatyti šias parodas:
„Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai ir Prezidento institucija“ – interaktyvi ekspozicija apie Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentus ir Prezidento instituciją, skirta azartiškiems istorijos mylėtojams. Galima išgirsti prezidentų kalbas, pamatyti kaip jie atrodė dokumentiniuose kino kadruose, virtualiai pakeliauti prezidentiniu maršrutu ar pasitikrinti savo žinias apie prezidentus spalvinguose ir smagiuose kompiuteriniuose žaidimuose. Galima pabandyti įveikti didžiausią lankytojų iššūkį – iš „istorinių plytų“ sudėlioti Nepriklausomos Lietuvos simbolį –J. Zikaro skulptūrą „Laisvė“.
„100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“ –atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta paroda plačiai atveria duris į visapusišką Pirmosios Lietuvos Respublikos pažinimą, skatina geriau suprasti įvairius to meto procesus ir suteikia tvirtą pagrindą didžiuotis savo valstybe. Parodoje gausu įvairaus amžiaus lankytojams skirtos interaktyvios edukacinės veiklos: galima pabandyti įveikti vieną iš Agento Mažylio slaptųjų operacijų, padirbėti pranešėju Radijo studijoje, apsilankyti Pasiklydusių laiškų skyriuje, pasitikrinti žinias apie Lietuvos Aviacijos pasiekimus. Patiems mažiausiems sukurtas Mažylių kampelis, kuriame 3-7 metų vaikams skirtos smagios edukacinės dėlionės bei kitos užduotys.
„Ypatinga dovana Lietuvai“ – iš kolekcininko, visuomenės ir kultūros veikėjo, Amerikos lietuvio Aleksandro Mykolo Račkaus kolekcijų. Parodoje rodomos dvi Aleksandro Mykolo Račkaus atvežtos kolekcijos. Pirmoji – iš numizmatikos rinkinių. Čia galima pamatyti įdomiausius eksponatus: retas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir pasaulio tautų monetas, vertingus medalius, egzotiškas įvairenybes ir retas lituanistines bei numizmatines knygas. Antrojoje parodos dalyje lankytojai turi galimybę per unikalius lituanistinius eksponatus susipažinti su XIX a. 7 deš. – XX a. 4 deš. JAV lietuvių visuomeniniu gyvenimu, jų indėliu į Lietuvos valstybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Muziejuje galima ne tik apžiūrėti veikiančias parodas, bet ir užsisakyti apžvalginę ar temines ekskursijas: „Prezidento rūmai”, „Moderniosios valstybės kūrimosi istorija Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918 – 1940 m.)”, „Lietuvos Respublikos Prezidentai”, Organizuotoms mokinių, mokytojų, studentų ar šiaip besidominčių istorija grupėms siūlome edukacines programas: „Kol nebuvo interneto: paštas, radijas ir aviacija tarpukario Lietuvoje“, „Agento Mažylio iššūkis“, „Mažyliams apie Lietuvą“, „Jaunojo piliečio pamoka“, „ROMANTIKA TARPUKARIU: apie meilę, flirtą ir kitas linksmybes“, „Propaganda prieš šimtą metų ir dabar – kaip ją atpažinti?“, specialus edukacinis užsiėmimas „Lietuvos valstybės kūrėjai dailėje“, „Nebūk abejingas!“, „Veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus“, „Kas tas Prezidentas? Žaliems“, „Kas tas Prezidentas? Pažengusiems“.
Ekspoziciją ir kitas Istorinėje Prezidentūroje veikiančias parodas aplankyti galima nuo antradienio iki sekmadienio. II, III ir V dirbame nuo 10 iki 17 val., IV iki 19 val., o savaitgalį dirbame nuo 11 iki 16 val. Bilieto kaina – 5 Eur., moksleiviams, studentams ir tarptautinį studento pažymėjimą (ISIC) turintiems lankytojams, būtinosios tarnybos kariams ir pensininkams taikoma 50% nuolaida. Muziejų lanko nemokamai – ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, Lietuvos Respublikos muziejininkai, tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai, dailininkai, dailės mokyklų moksleiviai, Dailės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentai, žurnalistai, tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) nariai, Lietuvos dailės istorikų draugijos (LDID) nariai.
Ekskursija lietuvių kalba – 10 Eur., užsienio kalba – 15 Eur. Ekskursiją prašome užsisakyti iš anksto tel. (8-37) 201778
