2014 m. sausio mėn. 10 d. (penktadienį) 17:30 val. „Klaipėdos galerijoje” Bažnyčių 4/ Daržų 10 atidaroma projektinė paroda “ŠVENTOSIOS ŽEMĖS ATMINTIES ŽENKLAI” Projekto kuratorius skulptorius Petras Baronas PROJEKTO “ŠVENTOSIOS ŽEMĖS ATMINTIES ŽENKLAI” RETROSPEKTYVINĖ PARODA. PROJEKTAS VYSTOSI JAU AŠTUNTI METAI. ŠVENTOSIOS MIESTELIS TURI LABAI TURTINGĄ IR REIKŠMINGĄ VISAI LIETUVAI KULTŪRINĮ PAVELDĄ, SIEKIANTĮ AKMENS AMŽIAUS LAIKUS. NUO 2005 M. ORGANIZUOJAMŲ DAILĖS PLENERŲ DALYVIAI VISA TAI MENIŠKAI ĮPRASMINA KURIAMUOSE DARBUOSE, FIKSUOJA FOTO IR DAILĖS DARBUOSE DAR IŠLIKUSIUS KULTŪROS IR ISTORIJOS OBJEKTUS, RADINIUS. TOKIU BŪDU MANOME GALINTYS PRISIDĖTI PRIE ŠVENTOSIOS ISTORINIO IR KULTŪRINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMO. Paroda vyks iki 2014 m. vasario 5 d.

  1893 m. birželio 3 d.  Georgijaus prospekto (dabar Gedimino pr.) ir Žandarmskij skersgatvio (dabar Jogailos g.) sankryžoje  ant bėgių stovėjo dideli vagonai, pakinkyti pora arklių. Aikštėje susirinko minia žmonių. Pasibaigus iškilmingoms prakalboms, Vilniaus generalgubernatoriaus žmona perkirpo juostą, simboliškai atidarydama Vilniuje naują  visuomeninio transporto rūšį – arklinį tramvajų. Pirmuoju tramvajumi važiavo generalgubernatorius su šeima ir svečiais, kitais vagonais  – visi, kas spėjo įlipti. Šiandieniniam Vilniaus miesto gyventojui, važiuojančiam  automobiliu ar viešuoju transportu, sunku įsivaizduoti, kad prieš 120 metų pagrindinėmis miesto gatvėmis nutiestais bėgiais važinėjo arklių traukiami vagonėliai, vadinama „konkė”. Apie tramvajų parką primena  tik iki šiol išlikusi Tramvajų gatvė Antakalnyje. […]

Parodoje lankytojai išvys daiktus, tapusius dizaino ikonomis Panevėžio miesto dailės galerijoje lapkričio 26 dieną 17 val. atidaroma paroda „20 prancūzų dizaino ikonų”. Ši ekspozicija pristato pačius ryškiausius XX ir šiame šimtmetyje sukurtus prancūzų dizainerių dirbinius, įėjusius į pasaulinio dizaino istoriją. Kėdė, fotelis, taburetė, sulčiaspaudė, taurė, rašiklis ir net dantų šepetukas – visi šie daiktai tapo dizaino ikonomis, nes įkūnijo naujus formos, medžiagos ir funkcionalumo etalonus. Prancūzų dizainerių kūriniai ne tik griovė senas taisykles, bet žengdami kartu su naujomis technologijomis žvelgė gerokai į priekį, tarsi nuspėdami ateinančio laikmečio tendencijas. Kartu tai buvo labai funkcionalūs daiktai, pamėgti vartotojų visame pasaulyje. Vienas ryškiausių […]

Kviečiame į Kauno Kultūros Centre vyksiančią parodą „307”, skirtą senosios studijos, kelis dešimtmečius gyvavusios  307 auditorijoje, prisiminimui.   Dailės studija „Vaivorykštė“, jungianti dailininkų mėgėjų būrį, įkurta 1946 m. Estetinis auklėjimas, meno pažinimas, profesinių įgūdžių ugdymas, saviraiška – tai svarbiausi studijos tikslai ir darbo esmė. Meilė menui lemia kryptingą studijos darbą, jos narių kūrybinį augimą. Studiją lanko įvairaus amžiaus, profesijų, išsilavinimo žmonės, sukurtus darbus eksponuoja įvairiose parodose. Dirbama ir studijoje, ir gamtoje, organizuojami plenerai. Ilgą laiką studiją „Vaivorykštė“ lankė gausus būrys suaugusių bei vaikų. Kaip pasakoja jau antrą dešimtmetį studiją lankantys nariai, ji buvo didelė, per dvi auditorijas, aplink pastatytą natiurmortą […]

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda „4Istorijos“. Keturiose nedidelėse A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus salėse pristatomi A. Barzdukaitės-Vaitkūnienės piešiniai ir tapybos darbai. Skirtingose salėse pasakojama vis kita istorija, tačiau dėl pasikartojančių personažų ir tekstų sąsąjų visos keturios istorijos supinamos į vientisą ekspoziciją. Ši vizuali istorija lankytojams pažers įtampos, besikeičiančių nuotaikų ir netikėtų sugretinimų. Parodą galima žiūrėti, pradedant nuo „Baisios istorijos“ ar pasirinkti salę, kur eksponuojama „Paini meilės istorija“. Galima pradėti nuo „Istorijos apie vandenį“ ir apsistoti ties „Istorija apie ateivius“. Tai žiūrovo pasirinkimas, kaip ir autorės pasiūlymas rasti bendrus jungties taškus. […]

Paroda „Abrozdėliai. Religiniai paveikslėliai iš kun. Mozės Mitkevičiaus rinkinio” Religiniai paveikslėliai dar vadinami šventųjų paveikslėliais, o XIX a.-XX a. pr. neretai būdavo nusakomi skoliniuabrozdėliai. Tai spausdinti ar piešti krikščioniškos ikonografijos vaizdiniai, devocionalijos, priskiriami smulkiesiems spaudiniams arba mažajai grafikai. Įprastai toks atvaizdėlis saugomas maldaknygėje, todėl taip pat vadinamas maldyno paveikslėliu ir naudojamas kaip žymeklis, o kartu ir kaip maldaknygės puošmena, mobili iliustracija su trumpomis maldomis reverse. Pristatomas kun. Mozės Mitkevičiaus religinių paveikslėlių rinkinys nėra pats gausiausias Lietuvoje. Tačiau gana solidus, o vyraujanti XIX a.-XX a. I p. svarbiausių Europos ir Lietuvos paveikslėlių leidėjų produkcija leidžia patirti pagrindines  abrozdėlių tradicijos tendencijas – pamaldumo […]

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, Paroda „Arbit Blatas (1908–1999): nuo Kauno iki Niujorko“ atidarymas. Neemija Arbitblatas – pasaulinį pripažinimą pelnęs išskirtinio talento litvakas dailininkas, vadinęs save kūrybiniu vardu Arbit Blatas. Parodoje rodomi svarbiausi dailininko pamėgtų žanrų bei temų atspindžiai įvairaus laikotarpio kūriniuose iš LDM saugomų Arbit Blato kūrinių kolekcijos. Dailininkas atskleidžiamas kaip buvęs puikus peizažistas, portretų kūrėjas, scenos meno mylėtojas. Tarp džiugių, spalvingų paveikslų slėpęs ir skaudžiai išgyventą, tiesiogiai jo tėvus palietusią holokausto dramą. Arbit Blato kūryba bei gyvenimas prasidėjo, brendo, vystėsi, suklestėjo Kaune, Paryžiuje, Londone, Venecijoje, Niujorke. Pasaulio meno sostinėse išgarsėjusio dailininko darbų galima pamatyti Europos […]

„Art in Science” – pirmą kartą Lietuvoje vykstanti mokslinių vizualizacijų paroda. Jos pagrindinis tikslas yra supažindinti Lietuvos žmones su Lietuvos mokslininkų veikla patraukliausia forma – būtent per meną. Parodos idėja yra eksponuoti mokslines vizualizacijas, kuriose galima įžvelgti įdomių, žavių ar gražių vaizdų, kompozicijų.Parodai kūrinius siųsti buvo kviečiami mokslininkai, privačių mokslo įstaigų tyrėjai bei visi kiti mokslo temomis besidomintys žmonės. Iš visų gautų darbų buvo atrinkti penkiolika geriausiųjų, kurie bus eksponuojami Vilniuje ir Klaipėdoje. Renginiai Vilniuje, Vilniaus universiteto Planetariume (Konstitucijos pr. 2a) rugsėjo 26 d. – spalio 10 d.: -09.30, 18.00 – 20.00 val. – Parodos atidarymas, kuriame dalyvaus konkurso dalyviai […]

Kovo 16 d. 18 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių filiale (Šlaito g. 10A) atidaroma KKKC tapybos kursų suaugusiems dalyvių kūrybinių darbų paroda „Art Mix Giruliai 2015″. Vadovė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto doc. Irma Leščinskaitė.     

Socialinio meno projekto „Menas sveikatai ir gerovei” dalyvių paroda „At(si)radimai” Parodoje eksponuojami tapybos ant šilko darbai, kuriuos sukūrė socialinio meno projekto „Menas sveikatai ir gerovei” dalyviai: Respublikinės Panevėžio ligoninės, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, Panevėžio jaunuolių dienos centro, Panevėžio Šv. Juozapo globos namų darbuotojai, vadovaujami dailininkų Astos Mačiulienės, Girmanto Rudoko, Tomo Rudoko. Atidarymo metu grieš violončelininkė Kornelija Petkutė. Projekto partneris: Vš.į. „Socialiniai meno projektai”.        

Nuo gruodžio 18 d. Bažnytinio paveldo muziejuje veikia paroda „Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba”. R. Sakalausko liturginiai kūriniai ir antkapiai viešai pristatomi pirmą kartą.   Rimantas Sakalauskas yra žinomas skulptorius, Lietuvos Respublikos nacionalinės premijos laureatas (2006). Jis gimė 1951 m. birželio 10 d. Šiauliuose. 1977 m. baigė skulptūros studijas LSSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1991 m. dailininko viešieji kūriniai daugiausia telkiasi bažnyčiose, koplyčiose ir kapinėse. Išimtis – kompozicija „Mandala” (2013) Vilniaus Tibeto skvere.   Parodoje eksponuojami liturginių kūrinių ir antkapių eskizai ir užbaigtų darbų fotografijos. Taip atskleidžiama meninio sumanymo genezė nuo jo užuomazgos iki galutinio įgyvendinimo. Visi eskizai yra iš […]

Vaizdingoje Pavilnio regioninio parko vietoje – Markučiuose – įsikūręs Melnikovų-Puškinų dvaras. Nuo 1940 m. joje įsteigtas Literatūrinis A. Puškino muziejus, tačiau pirmuosius lankytojus muziejus priėmė tik 1948 m. Markučių dvaro istorija prasidėjo 1867 m., kai inžinierius, generolas, geležinkelių tiesimo specialistas Aleksejus Melnikovas (1808–1879) nusipirko žemę iš gydytojo Ignatijaus Godlevskio  ir ėmėsi naujo namo bei ūkinių pastatų statybos. 1875 m. Markučių dvaras kaip kraitis atiteko A. Melnikovo dukrai Varvarai (1855–1935). 1883 m. Varvara Melnikova ir Grigorijus Puškinas (1835–1905) susituokė Vilniuje ir nuo to laiko Markučių dvare dažnai viešėdavo, tačiau galutinai čia įsikūrė tik 1899 m. 1903–1906 m. Varvaros ir Grigorijaus Puškinų […]